1
NIJOLES SKUCIENES KALBU IR VERSLO VADYBOS
AUKSTESNIOJI MOKYKLA
Verslo administravimo programa
Verslo administravimas
EDITA LAPINSKIENE
I kurso 1A grupes studente
LAISVOSIOS KONKURENCIJOS ITAKA (LIETUVOJE )
KOKIOS DAR GALI BUTI EKONOMIKOS FORMOS ( PLANINE, DEMOKRATINE )
Referatas
Klaipeda, 2001
Konkurencijos pletojimas Lietuvoje.
Dabartiniam pereinamajam laikotarpiui Lietuvos ekonomikoje butinai tai, jog ryskiai pasireiskia tik neigiami ukio pertvarkymo bruozai, auga kainos, krinta piniginio vieneto perkamoji galia, dideja nedarbas ir smunka gamybos apimtys. Menkai dideja eksportas, pernelyg dideli mokesciai, visiskai neaiski muitu ir licenciju isdavimo tvarka, beveik nera uzsienio investiciju. Taip buvo 1991 -1992 metais.
O kokia konkurencijos bukle ekonomikos ir ne tik ekonomikos sferoje, ar tokia pat kaip buvo pries 5-6 metus ? Atrodytu, jog pokyciu yra, ir jie nemazi, nors monopolizmo Lietuvos ukyje pakanka. Konkurencija pasireiskia visur: ir gamybos, ir socialineje sferoje, ir valdymo strukturose bei infrastrukturos sakose.
Turtiniai santykiai tik pradejo keistis, o bene ryskiausiai siuos pasikeitimus atspindi sustiprejusi konkurencine kova. Galima pamineti tokius akivaizdzius pavyzdzius: privaciu taksistu atsiradimas, komercines parduotuves prekybos sferoje, eme rastis uzkandiniu ir t.t.
Konkurencija galima suvokti kaip kova del klientu, taip pat kaip kova del itakos sferu, rinku. Politineje sferoje stebima ypac smarki konkurencine kova.
Socialineje sferoje, atsiradus verslininku sluoksniui, paastrejus, turtinei nelygybei, padidejo itampa. Kai infliacijos tempai tokie spartus, netenka prasmes bet koks santaupu kaupimas, keiciasi, tiksliau byra gyvenimo orientyrai ir vertybes. Ekonominis nestabilumas atsiliepia kiekvieno zmogaus savijautai, nusiteikimui dirbti, ieskoti nauju veiklos sferu.
Nepastebimai keiciasi ukio infrastruktura, o dar daugiau socialine jos dalis. Dygsta naujos draudimo kompanijos, hipotekos organizacijos, komerciniai bankai, naujos paslaugos. Labai daug isisteige bendru su uzsienio kompanionais firmu. Deja, gamybos sferoje to labai maza - dominuoja prekybos, finansu, tiekimo operacijos.
Makroekonomikos lygiu kalbant apie konkurencijos pletojima, labai svarbu isskirti procesu tendencijas: kol kas, kol visos ekonomikos funkcionavimo puses yra perejimo ( nestabilioje ) stadijoje, labai sunku kalbeti apie klasikine konkurencine kova ekonomikoje ( gamyboje, prekyboje, transporto, rysiu, zemes ukio, statybos, aptarnavimo sferoje ir t.t.). Kol Lietuvos ekonomika nebus nors santykiskai stabili, tol dominuos nestacionarus procesai. Tai reiskia, kad kainos, palukanos, pelnas, kaip pagrindiniai ekonomikos parametrai, neatspindes realios padeties.
Zinoma, Lietuva ir jos ekonomika nera izoliuota, ja labai veikia rublio zonos valstybiu ekonomika, bet ne tik tai. Jau formuojasi gana glaudus rysiai ir su pasaulinemis ekonominemis bei finansinemis organizacijomis, kurios turi didele itaka tokiems parametrams, kaip Lietuvos finansines sistemos stiprinimas, ukio strukturos kilimas, alternatyviu zaliavu ir energijos saltiniu paieska ir t. t.
Ypac pageidautina, kad pradetu rysketi investiciju dinamikos konturai. Tada prasidetu efektyvios ekonomikos procesai: konkurencine kova skatintu siekti geresnes technologijos, geresnes kokybes, taptu butini marketingo tyrimu rezultatai.
Ar reikia ir ar galima reguliuoti konkurencija ? Makroekonomikos lygiu turbut ne, nes pati konkurencija yra reguliatorius, palaikantis tam tikra dinamine pusiausvyra ekonomikoje apskritai ir kainu srityje - pirmiausia. Taciau atskiru saku verslo sferu lygiu valstybe gali netiesiogiai veikti konkurencine kova - per kreditu, mokesciu importo bei eksporto politika ir pan.
Labai svarbu pabrezti rysi tarp konkurencijos pletojimo ir mentaliteto ugdymo. Juk dabar Lietuvoje vyksta istorinis momentas: kuriasi, gimsta nauja klase - pramoninku, verslininku sluoksnis. Tiek dabar, tiek ateityje svarbu, koks tas sluoksnis susiformuos, kokia bus jo vertybiu sistema, klasifikacija, kaip sekmingai jis gales integruotis i pasauline rinka. Juk konkurencija pati nera nei blogis, nei geris. Ji vercia maksimaliai pasitempti, siekti kuo didesnio nasumo ir efektyvumo. Taciau taip pat gali suzlugdyti pralaimejusiji, sutrypti zmoniu, pirmiausia vadovu, savininku likimus. Konkurencija gali buti vykdoma ir garbingais, ir negarbingais metodais. Tai susije jau ne tik su ekonomikos, ekologijos, socialiniais veiksniais, bet ir su psichologijos, morales, doros dalykais. Zinoma, niekais nesirengia ekonominiu procesu vertinti morales poziuriu - tai skirtingos sferos, bet jos susijungia zmoguje, todel mentaliteto ugdymas ( ypac vadovu, verslininku) yra labai svarbus. Valstybe gali ir turi uztikrinti neturtinguju, invalidu, naslaiciu ir kitu socialiai remtinu grupiu poreikiu tenkinima per mokescius, ivairius fondus ir t. t.
Labai svarbu, kad gyventojai pasitiketu salies vykdoma ekonomine politika, nes jei nebus pritarimo, pvz. privatizavimo procesams, tai vargu ar geres ekonomikos bukle, ar pavyks sustabdyti infliacija, padidinti eksporta ir pan. Konkurencija tik tuomet gali duoti maksimalius pozityvius rezultatus, kai visuomene pasitiki Vyriausybe ir jos vykdoma reforma. Stai tada konkurencija tiek gamyboje, tiek kitose sferose tampa geru katalizatoriumi.
Atrodo, euforija del " aukso kalnu " pazadu jau baigia praeiti. Vel griztama prie fundamentaliu dalyku - vertybes gali sukurti tik darbas, ir kuo jis efektyvesnis, tuo turtingesni pilieciai. Siuolaikiniai valdymo metodai, finansu ir kredito politika gali pagyvinti Lietuvos ekonomika, bet tik tada, jei mes visi cia imsimes tikro darbo. Dabar reikalingas kasdieninis darbas greta partneriu ir konkurentu. Butina iprasti konkurenta vertinti pozityviai, o ne kaip priesininka, kuri privalu pasalinti. Konkurencine kova ( pirmiausia gamybos, prekybos sferoje ) padeda sutelkti pastangas, giliau apgalvoti priimamus sprendimus, realiau ivertinti savo galimybes, izvelgti silpnas ir stiprias varzovo puses.
Pacios konkurencijos negalima savo valia " ivesti ", panaikinti, galima tik pasinaudoti jos teikiamomis galimybemis. Kuo greiciau bus suprasta konkurencines kovos ( jos metodu ir technologijos ) svarba, tuo efektyvesnis bus verslas ir biznis Lietuvoje (1).
Pagrindinis vykdomu reformu tikslas – pakeisti komandines ekonomikos principu organizuota ekonomika i pasiulos – paklausos, t. y. rinkos principais veikiancia ekonomika.
Kuriant rinkos ekonomika, visu pirma rekejo atlikti sios pagrindinius darbus:
1. Sudaryti salygas privaciai nuosavybei atsirasti ir plestis.
2. Ivesti savo nacionaline valiuta ir normalizuoti finansinius – piniginius santykius.
3. Ivykdyti kainu reforma.
4. Transformuoti tarprtautinius ekonominius santykius (5).
Pagrindiniai ekonomikos transformavimo elementai
Rytu Europos salys dedamos pastangu pereiti i rinkos ekonomika, daugiausia vadovaujasi vakaru patarimais ir rekomendacijomis. Susikloste toks perejimo modelis, kuri butu galima pavadinti klasikiniu. Pateiksiu pagrindinius jo elementus:
1. Makroekonomine situacija ir kontrole.
Ji reiskia, kad igyvendinama griezta fiskaline politika, pinigu stabilizavimo priemones, griezta kredito politika.
2. Liberalizacija.
Vidaus rinkoje vykdoma prekiu ir paslaugu kainu reforma; liberalizuojama tarptautine prekyba ; darbo srityje liberalizuojamas darbo uzmokestis ir darbo rinka; finansu srityje vykdoma bankininkystes reforma, pletojamos kitos finansines rinkos.
3. Restrukturizacija.
Sudaromas salygos firmoms lengvai ieiti i rinka ir is jos iseiti ( tarp ju - minimizuojami formalus registravimo reikalavimai ), nustatomos privacios nuosavybes teises, privatizuojama zeme, pramoninis kapitalas, butai ir paslaugu sferos, nekilnojamasis turtas.
4. Valstybes vaidmens keitimas.
Atliekamos konstitucines, nuosavybes, kontraktu sistemos, bankininkystes, teisiniu instituciju reformos, ivedamos naujos informacines sistemos, pirmiausia saskaitybos ir auditingo srityje, kuriamos institucijos ir priemones netiesioginei ekonomikos kontrolei - mokesciu sistema, biudzeto ir jo islaidu kontrole.
5. Socialines apsaugos principu pertvarkymas.
Isvardytos transformavimo priemones yra greiciau “ ekonominiu laboratoriju “ rezultatas, nes toks transformavimas niekada nebuvo realizuotas iki galo jokioje industrineje valstybeje. Vis delto pagrindiniai gincai vyksta ne del vienos ar kitos programos dalies butinumo, o del tempu, t. y. ar ji turi buti atlikta labai greitai, taikant vadinamaja “ soko terapija “, ar “ zingsnis po zingsnio “(2).
1990-1994 - aisiais Lietuvoje vienu metu buvo atkuriama valstybe, vyko politine ( sovietinis centralizmas pakeiciamas demokratiniu valstybes valdymu ) ir ukio reformos ( pereinama nuo centralizuoto ukio valdymo prie rinkos ekonomikos ). Sie procesai vienas su kitu glaudziai siejosi ir leme labai sudetinga ukio bei socialine bukle.
Svarbiausia ukio krizes Lietuvoje priezastis - ne jos valdzios sprendimai ir tuo labiau ne valstybes atkurimas, o sovietines planines ukio sistemos, kuriai priklause Lietuvos ukis, zlugimas. Si sistema nebuvo sugriauta, ja suzlugde esminis sovietinio ukio principas, lemes labai neefektyvu materialiniu, finansiniu, darbo istekliu naudojima ir ju isvaistyma. Sovietinis planinis ukis galejo gyvuoti ir gyvavo tik tol, kol uzteko pigiu istekliu.
Planineje ekonomikoje vietos valdzios strukturos ne tik nekontroliavo dideliu pramones bei ukio infrastrukturos imoniu, taciau netgi neturejo detalesnes informacijos apie ju veikla bei problemas.
Lietuva negalejo vykdyti savarankiskos finansu, o tuo labiau pinigu politikos. Bankai privalejo vadovautis bendromis visiems SSRS regionu bankams nustatytoms taisyklemis. Kreditu istekliai bankams buvo skirstomi centralizuotai ir naudojami tik pagal tiksline paskirti, centralizuotai nustatytiems investiciniams projektams vykdyti bei trumpalaikiam imoniu kreditavimui. Isimtine pinigu ir kredito politikos teise priklause SSRS centriniam bankui. Visi bankai naudojosi tik SSRS pinigais - rubliais, isskyrus SSRS uzsienio ekonomini banka, kuriam priklause monopoline teise aptarnauti atsiskaitymus su uzsienio saliu subjektais.
Lietuvos SSR turejo savo biudzeta . Jo pajamu ir islaidu dydi bei struktura leme SSRS finansu ministerijos sprendimai. Lesos ukiui finansuoti, socialinems reikmems bei vietos valdzios strukturoms islaikyti buvo gaunamos ta pacia tvarka kaip ir kiti istekliai.
Centralizuoto planavimo principu taikymas ir ju puoselejimas per puse simtmecio Lietuvoje suformavo atitinkama valdzios pareigunu, imoniu vadovu, darbininku ir tarnautoju supratima apie ekonomika, jos valdymo principus taip pat ir racionalios elgsenos igudzius.
Vietos valdzios strukturoms Lietuvos ukio valdymas reiske vykdyti aukstesniu valdzios strukturu direktyvas, ukio subjektams paskirstyti uzduotis ir isteklius, pagal savo kompetencija kontroliuoti ju veikla. Gera savo funkciju atlikima jos siejo su didesniu investiciju ( ypac ukio infrastrukturai bei socialiniam sektoriui pletoti ) ir didesniu istekliu gyventojams bei imonems “ issikovojimu “ SSRS centrinese institucijose. Valstybes mokesciu, muitu politika, ju surinkimas, prekybos balanso, valstybes vidaus ir uzsienio skolu, banko palukanu, Infliacijos problemos, o tuo labiau budai ir mechanizmai joms spresti vietos valdzios strukturoms buvo nezinomi.
Planineje ekonomikoje imoniu vadovams labiausiai rupejo: kur ir kaip gauti daugiau materialiniu istekliu, kaip sukaupti didesnes ju atsargas; kaip gauti mazesnes gamybos uzduotis ir didesni darbo uzmokescio fonda; kaip uzmegzti gerus asmeninius rysius su istekliu ir planiniu uzduociu skirstytojais, istekliu tiekejais; kaip laiduoti investicijoms skirtu lesu panaudojima ( “ isisavinima” ); kaip patvirtinti didesne kaina ir ypac didesnius istekliu normatyvus; kaip isvengti galimu nemalonumu, jeigu produkcijos gavejai pareiks pretenzijas del blogos produkcijos kokybes, jeigu ji bus nelaiku arba is viso nepateikta; kaip pasiteisinti ministeriju valdininkams del to, kad nevykdomos planines uzduotys.
